Linksmų Kūčių vakaro
Kūčios yra gruodžio 24 d. ir žymi advento laikotarpio prieš Kalėdas, kuris prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kūčias, kulminaciją. Daugelis bažnyčių advento pabaigą žymi vidurnakčio pamaldomis. Šiais laikais jis populiariai švenčiamas naktį prieš Kalėdas.
KŪČIŲ ISTORIJA
Tradicija švęsti Kūčias iš dalies kyla iš kristaus liturgijos, prasidedančios nuo saulėlydžio, kuri yra paveldėta iš žydų tradicijos ir paremta Pradžios knygos kūrimo istorija, sakydama, kad pirmoji diena prasideda vakare ir baigiasi ryte. Taip pat manoma, kad Jėzus, arba Jėzus iš Nazareto, gimė vidurnaktį Palestinos regione. Daugelis istorinių senųjų tradicijų sampratų prisidėjo prie Ievos švenčių, kurios išliko ankstyvajame krikščionių kalendoriuje, vystymosi.
Kūčios žymi advento sezono pabaigą, pasirengimo Kalėdoms laikotarpį, kuris prasideda lapkričio 30 d. arba lapkričio 15 d. Rytuose. Būtent šią naktį piemenys, prižiūrintys savo kaimenes už Betliejaus ribų, danguje pamatė ryškią žvaigždę, kuri signalizavo apie Jėzaus Kristaus gimimą. Štai kodėl daugelis bažnyčių turi paslaugas, prasidedaas ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas. Nuo XII iki XV a. dėl šventosios inkvizicijos krikščioniškos tradicijos tapo privalomos. XVI a. bažnyčiai įtakos turėjo žiemos saulėgrįžos šventės ir išvakarėse prasidėjo kalėdiniai pasiruošimai.
Daugelyje Europos vietų žmonės tiki, kad Kūčių vidurnaktį gyvūnai trumpai turi kalbos galią. Tai galėjo būti tradicinis jaučio ir asilo susivienijimas prakartėlėje, kuris sukėlė tokius prietarus, tačiau kalbančių gyvūnų sąvoka tikriausiai yra pagoniškos kilmės. Anglijoje ir Europoje paplitęs artimas įsitikinimas yra tas, kad galvijai Kūčių vakarą vidurnaktį pakyla savo prekystaliuose arba atsiklaupė garbinti Kristaus vaiko.
Nepaisant krikščioniškos reikšmės, yra keletas pagoniškų ir antgamtinių įsitikinimų, susijusių su Kūčių naktimis. Skandinavijos šalyse manoma, kad mirusieji Kūčių vakarą grįžta į savo buvusius namus. Žmonės pasirūpina, kad jų salonai būtų tvarkingi ir kad prieš eidami miegoti degtų gera ugnis. Jie dažnai uždega žvakes, nustato stalą ir palieka daug maisto savo vaiduokliškiems lankytojams. Jie taip pat užtikrina, kad jų kėdžių sėdynės būtų nudulkusios. Kai jie atsikels ryte, jie vėl nuvalys kėdes švariu baltu rankšluosčiu. Jei ant sėdynės randa purvo, tai reiškia, kad naktį ten sėdėjo santykinis šviežias iš kapo.
Švęsti Kalėdas kaip šventę tapo populiarus 19 amžiuje. Kūčios išlieka svarbia krikščioniškosios kultūros dalimi ir reiškia Jėzaus gimimą. Jis tapo dar populiaresnis per pastarąjį šimtmetį dėl mylimos piktogramos: Kalėdų Senelio. Linksmas žmogus raudonai sukėlė daugiau tradicijų, tokių kaip kojinių pakabinimas ir slapukų, pieno, o kartais ir morkų palikimas jo elniams.
Be Kalėdų Senelio ir krikščionybės, Kūčios įgavo kitą reikšmę - ji taip pat tapo diena, skirta praleisti laiką su šeima ir artimaisiais vakarienės metu, dekoravimui, dovanų vyniojime ir Kalėdų tematikos filmams. Šventė vienija šeimas ir draugus, leidžia jiems susiburti ir mėgautis ypatinga ir tradicine veikla, nuo Europos, Šiaurės ir Lotynų Amerikos iki Azijos.
